skatėti

skatė́ti, skãta (skãti Dglš), -ė́jo intr. 1. J žr. skasti 1: Ans teip skãta Als. 2. impers. Š rūpėti, norėtis: Durniaus neima miegas, jam skãti valgyt Prng. 3. impers. darytis gailu, deginti: Nuo ruginių blynų man pradeda skatė́t gale gerklės Dglš.